Kaipgi ketini turėti ramybę, leisdamasis suviliojamas – priešingai malonės traukai – šių aistrų, kurių nė nemėgini tramdyti?

Dangus tave traukia aukštyn; tu ir tik tu – neieškok pasiteisinimų! – tempi save žemyn… Ir šitaip plyšti.