Non habemus hic manentem civitatem – Žemėje mes neturime savo nuolatinės buveinės. Ir kad to nepamirštume, kartais ši tiesa žiauriai pasirodo mirties valandą: nesupratimas, persekiojimas, panieka… Ir visada vienatvė, nes, nors ir apsuptas švelnumo, kiekvienas miršta vienas.

Jau dabar nutraukime visus saitus! Nuolat renkimės šiam žingsniui, nuvesiančiam į amžiną Švenčiausiosios Trejybės artumą.