Sunerimęs kada nors dėl minties apie mūsų seserį mirtį, matydamas save tokį menką, drąsinkis ir mąstyk, kas bus mūsų laukiantis dangus, visą grožį ir didybę, visą laimę ir begalinę Dievo Meilę supylus į tą varganą molio indą, kuris yra žmogiškoji būtybė, ir amžinai jį pripildžius vis naujos laimės šviežumo?