Apsisprendei veikiau apmąstymu, negu įkarščiu ir entuziazmu. Nebuvo vietos jausmams, nors troškai jų patirti; atsidavei įsitikinęs, kad to nori Dievas.

Ir nuo tos akimirkos „nebejautei“ jokios rimtos abejonės; vietoj to – giedras, ramus džiaugsmas, kartais besiliejantis per kraštus. Taip Dievas atsilygina už narsius meilės poelgius.