Valia

Norint žengti pirmyn vidiniame gyvenime ir apaštalavime, būtinas ne jausminis pamaldumas, o ryžtingas ir kilnus valios nusiteikimas atsiliepti į Dievo prašymus.

Be Viešpaties negalėsi tvirtai žengti. Tikrumas, kad tau reikalinga Jo pagalba, paskatins labiau vienytis su Juo tvirtu atkakliu pasitikėjimu, lydimu džiaugsmo ir ramybės, nors kelias būtų sunkus ir status.

Žiūrėk, kaip natūralus veikimo būdas skiriasi nuo antgamtinio. Pirmasis prasideda gerai, bet netrukus ima silpti. Antrasis prasideda taip pat gerai…, bet paskui stengiasi tęstis dar geriau.

Gerai elgtis iš kilnių žmogiškųjų paskatų – nieko blogo. Tačiau… kaip viskas skiriasi, valdant antgamtinėms paskatoms!

Matydamas, kaip džiaugiamasi prieš sunkų darbą, toks draugas paklausė: „O ar visos šios užduotys atliekamos iš entuziazmo?“ Džiugiai ir romiai jam buvo atsakyta: „Iš entuziazmo?.. Nuostabu!“; Per Dominum nostrum Iesum Christum! – Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, nuolat laukiantį mūsų.

Pasauliui reikia, kad budintume mieguistus, drąsintume baikščius, vestume suklaidintus; žodžiu, kad papildytume jais Kristaus naujokų gretas, idant nebūtų veltui iššvaistyta tiek energijos.

Gal ir tau bus naudinga tokia antgamtinė išmonė – valingos meilės apdairumas, su kuriuo viena Dievui labai atsidavusi siela prieš kiekvieną jai iškeliamą užduotį kartodavo: „Jau iš tiesų laikas pasiryžti kai ką nuveikti, dėl ko verta pasistengti.“

Kokį krikščioniškąjį tobulumą ketini pasiekti, visada aikštydamasis, vis darydamas „tai, kas tau patinka“…? Visi tavo trūkumai, su kuriais nekovoji, duos logiškų nuolatinių blogų darbų vaisių. Ir tavo valia, neužgrūdinta atkaklioje kovoje, niekaip nepadės sunkiu atveju.

Išorė – energinga ir veržli. Tačiau viduje – koks ištižimas ir valios stoka!

Ugdykis ryžtą, kad tavo dorybės virstų ne apsimetimu, o įpročiais, lemiančiais tavo charakterį.

„Pažįstu tokių moterų ir vyrų, kurie net neturi jėgų prašyti pagalbos“, – sakai man liūdnas ir susikrimtęs. Nepraeik pro šalį; tavo valia gelbėtis ir gelbėti juos gali būti jų atsivertimo pradinis taškas. Be to, pagalvojęs suprasi, jog ir tau buvo ištiesta ranka.

Bevaliai žmonės, dejuojantys dėl daugybės juokingų menkniekių, nesugeba kasdienybės mažmožiais aukotis dėl Jėzaus… ir dar mažiau – dėl visų kitų.

Kokia gėda, kad savo elgesiu – tokiu griežtu, tokiu reikliu kitiems! – parodai kasdieniuose reikaluose esąs toks pat bevalis!

Labai kenti, matydamas nesąs aukštumoje. Norėtum atlikti daugiau ir veiksmingiau, bet dažnai veiki visiškai lengvapėdiškai arba nesiryžti veikti.

Contra spem, in spem! – Gyvenk tikra viltimi nematydamas jokios vilties. Atsiremk į šią tvirtą uolą, gelbinčią ir skatinančią. Ši įstabi dieviškoji dorybė padrąsins eiti pirmyn, nebijant peržengti ribų, ir neleis sustoti.

Nežiūrėk taip į mane! Taip, puoselėti viltį reiškia stiprinti valią.

Tavo valiai klumpant prieš įprastą darbą, dar kartą prisimink tokį svarstymą. Studijos, darbas – esminė mano kelio dalis. Profesinis nepatikimumas – tingumo padarinys – panaikintų arba padarytų neįmanomą mano kaip krikščionio darbą. Būtina – to nori Dievas, – kad didėtų mano profesinis prestižas, idant galėčiau patraukti kitus ir padėti jiems.

Neabejok, kad nuomojęs ranka į savo darbą, nutolsi – ir atitolinsi kitus – nuo Dievo planų!

Dievo vaikų kelias tave gąsdino, nes Viešpaties vardu buvai raginamas vykdyti pareigą, atsižadėti savęs, išeiti iš dramblio kaulo bokšto. Tu išsisukai…, ir prisipažinsiu, jog manęs nė kiek nestebina tave slegianti našta, nes dėl kompleksų ir iškraipymų, saldžiažodžiavimo ir skrupulų likai nenaudingas.

Nepyk, jei pasakysiu, jog elgeisi ne taip tiesiai – tarsi būtum blogesnis ar žemesnis, – kaip pagedę žmonės, drąsūs blogio šaukliai.

Surge et ambula! – Kelkis ir eik, pasiryžk, tu vis dar gali atsikratyti šios nelemtos naštos, iš Dievo malonės klausydamasis, ko Jis prašo, ir ypač aiškiai bei mielai atsiliepdamas!

Gerai, kad tavo sielą graužia nekantra. Tačiau neskubėk; Dievas nori ir tikisi, kad tu ryšiesi rimtai pasirengti per tiek metų ar mėnesių, kiek prireiks. Netrūko išminties anam imperatoriui, sakiusiam: „Laikas ir aš – prieš kitus du [priešus].“

Pavyduliavimą arba pavydą vienas tiesus žmogus apibūdino taip: „Reikia turėti labai piktą valią, kad drumstum tokį švarų vandenį.“

Klausi, ar privalu likti tyliam ir neveikliam… Susidūrus su neteisinga agresija prieš teisingą įstatymą – ne!

Kiekvieną dieną vis labiau „įsismagini“… Iš to tikrumo ir tos įstabios savikliovos matyti, ko tau suteikia žinojimas, jog dirbi Kristui.

Jau Šventajame Rašte skelbiama: Vir fidelis, multum laudabitur – Ištikimas vyras nusipelno visų pagyrimo.

Niekada nesijautei toks visiškai laisvas, kaip dabar, kai tavo laisvė išausta iš meilės ir atsižadėjimo, tikrumo ir netikrumo, nes niekur tu nepasitiki savimi ir visur pasikliauji Dievu.

Ar esi matęs, kaip sausros metams saugyklose užtvenkiamas vanduo?.. Lygiai taip norėdamas išlyginti savo charakterį, nes to prireikia sunkumų metu, privalai kaupti džiaugsmą, aiškias mintis ir šviesą, kurią tau siunčia Viešpats.

Užgesus pirmojo entuziazmo plykstelėjimui, tamsoje eiti pirmyn darosi sunku. Tačiau pažanga, kuriai prireikia pastangų, yra tvirčiausia. O vėliau, kai mažiausiai to tikiesi, praeis tamsybės ir grįš entuziazmas bei ugnis. Nepasiduok!

Dievas nori, kad mes, jo vaikai, būtume kaip puolimo pajėgos. Negalime pasilikti lūkuriavimo pozicijose, mums skirta kovoti ten, kur esame, kaip mūšiui pasirengusiai kariuomenei.

Svarbiausia – ne skubiai vykdyti savo įsipareigojimus, o laiku juos užbaigti be pertraukos, Dievo žingsniu.

Tu moki maloniai bendrauti kaip protingas pašnekovas… Tačiau būni ir labai apatiškas. Tu teisiniesi: „Tai kad niekas manęs neieško…“

Nepasikeitęs, t. y. neidamas pasitikti tavęs laukiančių, tu niekada sėkmingai neapaštalausi.

Norint patraukti sielas Viešpaties link, labai svarbūs trys punktai: užmiršti save ir galvoti tik apie savo Tėvo Dievo šlovę; sūniškai palenkti savo valią dangiškajai valiai, kaip mokė Jėzus Kristus; klusniai atsiliepti į Šventosios Dvasios įkvėpimus.

Tris dienas ir tris naktis Marija ieškojo pasimetusio Sūnaus. Duok, Dieve, kad mudu su tavimi galėtume pasakyti, jog mūsų valia pasitikti Jėzų taip pat nepažįsta poilsio.