Veidmainystė

Veidmainystės puoselėtojai visada verčiami kęsti kartaus ir pagiežingo marinimosi gyvenimą.

Nuo tokių pasiūlymų, kaip Erodo: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau“, prašykime Šventosios Dvasios apsaugoti nuo tariamųjų geravalių „globos ir gerų pažadų“.

Nestigs mums Parakleto šviesos, jei kaip išminčiai ieškosime tiesos ir kalbėsime nuoširdžiai.

Kas tokie užsigauna, kadangi tu kalbi aiškiai?

Ko gero, jų sąžinė nerami, ir jiems tenka šitaip ją dangstyti.

Elkis taip ir toliau, kad padėtum jiems keistis.

Nesąžiningai aiškindamasis svetimus ketinimus, tu neturi teisės reikalauti supratimo.

Nuolat kalbi apie tai, kas taisytina, ką reikia pertvarkyti. Na, ką gi… persitvarkyk pats! – tau to labai reikia, – ir jau būsi pradėjęs pertvarką.

Iki tol nepatikėsiu tavo raginimais atsinaujinti.

Esama tokių fariziejiškų žmonių, kurie… piktinasi išgirdę kitus kartojant tą pat, kas anksčiau buvo girdėti iš jų lūpų.

Tu toks landus, kad, atrodo, tau rūpi tik nardyti po artimo gyvenimą. Pagaliau susidūręs su garbiu energingos valios vyru, parodžiusiu tavo vietą, tu viešai dejuoji, kad jis tave įžeidė.

Štai kiek siekia tavo begėdystė ir iškreipta sąžinė…, kaip ir daugelio kitų.

Vienu mostu mėgini pasisavinti ir teisingos nuomonės „garbingumą“, ir gėdingus priešingos nuomonės „pranašumus“…

Bet kuria kalba tai vadinama dviveidyste.

Kokie jie geri!.. Pasirengę „atleisti“ už tai, kas nusipelno tik pagyrimo.

Sena gudrybė – persekiotojas dedasi esąs persekiojamas. Liaudis tai seniai demaskavo vaizdingu posakiu: pats sviedžia akmenį, pats ir tvarstosi.

Argi ne tiesa, deja, kad gausu tokių, kurie nusikalsta teisingumui savo šmeižtais, o paskui apeliuoja į meilę ir garbingumą, idant jų auka negalėtų gintis?

Liūdnai skamba žodis „ekumenizmas“ lūpose tų katalikų, kurie blogai elgiasi su kitais katalikais!

Koks klaidingas objektyvumo suvokimas! Į asmenis ar užduotis žvelgiama pro iškreiptus savo trūkumų lęšius ir su rūgščiu begėdiškumu kritikuojama arba drįstama patarinėti.

Konkretus pasiūlymas: taisyti arba patarti, kalbantis Dievo akivaizdoje ir taikant tuos žodžius savo elgesiui.

Niekada nesigriebk visada apgailėtino metodo – rengti šmeižtiškus išpuolius… Juo labiau iš dorinimo paskatų, niekada nepateisinančių amoralaus poelgio.

Nėra beaistriškumo nei tiesumo tavo patarimuose, jei tave kamuoja arba atrodo kaip nepasitikėjimas tai, kad klausomasi ir kitų išbandyto ugdymo bei teisingo mokymo žmonių.

Jei, kaip patikini, tau iš tikrųjų rūpi sielų gerovė arba tiesos įtvirtinimas, tai kodėl gi užsigauni?

Net Juozapui Marija nepraneša apie joje įgyvendintą Dievo slėpinį. Įpraskime nebūti lengvabūdžiai, tinkama vaga nukreipkime savo linksmybę ir liūdesį, nelaukdami nei pagyrų, nei užuojautos. Deo omnis gloria! – Viskas Dievui!