Antroji stotis. Jėzus paima nešti kryžių

Už Jeruzalės miesto, šiaurės vakaruose, yra nedidelė kalva: aramėjiškai vadinama Golgota, lotyniškai – locus Calvariae: Kaukolės vieta, arba Kalvarija.

Jėzus nė kiek nesipriešina nuosprendžio vykdymui. Niekas Jo nepasigaili, ir štai Jo pečius prislegia sunkus gėdingas kryžius. Tačiau meilė Kryžių pavers Jo karalystės sostu.

Jeruzalės gyventojai ir svečiai, suvažiavę švęsti Velykų, stumdosi miesto gatvėse, norėdami pamatyti praeinantį Jėzų iš Nazareto – žydų Karalių. Girdėti balsų erzelynė, tačiau kartkartėm stoja tyla – greičiausiai tuomet, kai Jėzus pažvelgia kam nors į akis: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, teneša savo kryžių ir teseka manimi“ (Lk 9, 23).

Su kokia meile Jėzus apkabina medį, ant kurio Jam teks mirti!

Argi ne tiesa, kad vos tik nustoji bijojęs Kryžiaus, to, ką žmonės vadina kryžiumi, ir tavo valia paklūsta Dievo Valiai, tu esi laimingas, ir išnyksta visi tavo rūpesčiai, visos fizinės ar moralinės tavo kančios?

Išties Jėzaus Kryžius yra švelnus ir malonus. Su juo jokie vargai nebereikšmingi – svarbu vien džiaugsmas, kylantis iš žinojimo, jog dalyvaujame Jėzaus atpirkimo darbe.

MINTYS APMĄSTYMUI

1. Sargyba, turinti Jį lydėti, ruošiasi... O Jėzus tampa minios paniekos ir patyčių taikiniu. Jis! Tasai, kuris perėjo pasaulį darydamas gera ir gydydamas visų negalias (plg. Apd 10, 38).

Į egzekucijos vietą bus vedamas Jis – Gerasis Mokytojas, tas Jėzus, kuris atėjo pasitikti mūsų, nutolusių nuo Dievo.

2. Tarsi tai būtų buvusi šventė, jie suorganizuoja palydą su ilga procesija. Teisėjai nori mėgautis savo pergale ilgai ir negailestingai kankindami.

Greita mirtis Jėzui neskirta... Jam duota laiko, kad Jo kančia ir meilė dar kartą sutaptų su mylimiausiąja Tėvo Valia. Ut facerem voluntatem tuam, Deus meus, volui, et legem tuam in medio cordis mei (Ps 39, 9) – vykdydamas tavąją Valią, mano Dieve, esu laimingas, ir tavasis įstatymas yra mano širdyje.

3. Kuo labiau būsi Kristaus, tuo daugiau gausi malonės, kad šiame pasaulyje būtum veiksmingas, o amžinybėje – laimingas.

Bet tu turi ryžtis eiti savęs atsižadėjimo keliu: Kryžius ant tavo pečių, šypsena tavo lūpose ir šviesa tavo sieloje.

4. Tas balsas, kurį girdi savo viduje: „Kokį sunkų jungą esi užsidėjęs!“ – yra velnio balsas, tavo puikybės našta.

Prašyk Viešpaties padaryti tave nuolankų ir tu taip pat suprasi šiuos Jėzaus žodžius: iugum meum suave est, et onus meum leve¹ (Mt 11, 30), kuriuos man norisi laisvai išversti taip: mano jungas yra laisvė, mano jungas yra meilė, mano jungas yra gyvenimas, mano jungas yra vienybė, mano jungas yra veiksmingumas.

5. Dažnai mūsų aplinkoje juntama savotiška Kryžiaus baimė, mūsų Viešpaties Kryžiaus baimė. Juk žmonės pradėjo vadinti kryžiumi visus per gyvenimą patiriamus nemalonius dalykus ir nemoka jų priimti kaip Dievo vaikai, pasižiūrėti į juos iš antgamtinės perspektyvos. Jie taip bijo, kad netgi šalina mūsų senolių statytus pakelės kryžius!..

Per Kristaus Kančią Kryžius nustojo buvęs pasmerkimo simboliu – jis tapo pergalės vėliava. Kryžius yra Išganytojo ženklas: in quo est salus, vita et resurrectio nostra – jame mūsų išganymas, mūsų gyvenimas ir mūsų prisikėlimas.